Mano pirmoji pažintis su keramika

with Komentarų: 0

Labai mėgstu savo darbuose metalą derinti su kitomis medžiagomis, pavyzdžiui  organiniu stiklu, veltiniu. Šį kartą sumaniau tai padaryt su moliu.  Kadangi gera pažįstama  yra būtent šio amato atstovė, tai man pasitaikė puiki progra pasisvečiuoti jos keramikos dirbtuvėse.   Šiaip mano žinios apie molį buvo labai menkos. Žinojau tik tiek, kad molis yra ruda masė,  kišamas į pečių išdegt ir, kad glazūra yra skystas stiklas. Viskas. Pasirodo molis būna ne tik rudas, bet gali būti baltas arba juodas.

Pabuvojusi Danutės dirbtuvėse supratau, kad keramika yra labai sudėtingas dalykas, kartais net nenuspėjamas, nes niekada galutinai nežinai, ką  ištrauksi iš pečiaus. Visada yra tikimybė, kad paskutinę minutę ims viskas ir susigadins. Na, žinoma, ir juvelyrikoje tokių atvejų būna.  Bet, kita vertus, yra labai smagu ir įdomu, laukti, kada degimas bus baigtas, kai pečius atvės, ir kai bus galima ištraukt ir pažiūrėt, kas  gavosi.

Labai smagu ir įdomu buvo pabūt Danutės dirbtuvėse, juolab, kad visai šaunių dalykėlių pavyko priburti. Danutė man visokių įdomybių  pripasakojo apie keremiką ir dabar žinau, kad molis nėra tik ruda masė, kurią reik kišt į pečių. Keramika – daug kruopštumo ir kantrybės reikalaujantis reikalas. Taigi, labai ačiū Dantutei už pagalbą eksperimentuose.

 

 

Komentarai

komentarai